Šiandien daugelis pastatų statomi iš plytų ir kitų statybinių medžiagų, bet nuo medienos panaudojimo statybininkai neskuba atsisakyti. Iš daugelio medienos rūšių yra gaminama įvairi pjautinė mediena, kuri yra plačiai naudojama tiek pastatų interjere, tiek eksterjere.

            Visa mediena yra kelių rūšių : lapuočių mediena ir spygliuočių mediena.

            Lapuočių mediena dažniausiai naudojama pastatų viduje ( interjere).  Jinai būna skirtingo kietumo. Kietmedis  yra  ąžuolo, uosio,buko, klevo, guobos, beržo lentos.

            Minkšta mediena  – juodalksnio, liepos, pušies, eglės lentos.

            Spygliuočių mediena naudojama lauke ( eksterjere).

            Pjautinė mediena vidutinio kietumo dažniausiai naudojama baldų gamyboje.

            Pjautinė mediena yra skirstoma į džiovintą medieną ir nedžiovintą medieną.

            Džiovintai medienai priskiriamos tokios medienos  rūšys – dailylentės   ( lauko dailylentės , vidaus dailylentės ), pakalimo lentos, grindlentės, apvadai, grindjuostės, terasinės lentos, baldinė mediena, kalibruota  statybinė mediena.

            Nedžiovinta mediena (žalia mediena) – dažniausiai naudojama statybose.  Tai yra gegnės, murlotai, tašai, tašeliai, grebėstai, balkiai, viengubo pjovimo lentos.

            Medienos drėgnumas  dažniausiai nustatomas  specialiu  prietaisu, kuris vadinamas medienos drėgmės matuoklis ( drėgnomatis ). Šis prietaisas veikia remiantis kintamu medienos elektros laidumu priklausomai nuo medienos drėgmės. Specialios adatos drėgmės matuoklio kalamos į medieną  ir  taip perduodama tiksliausiai yra nustatomas medienos drėgnumas.

            Antras būdas nustatyti medienos drėgnumą yra medienos svėrimas. Kiekviena medienos rūšys  turi tam tikrą svorį prieš džiovinimą ir po jo, todėl pasvėrus 1m3 medienos galime nustatyti ar jos svoris atitinka  Jums reikalingos medienos reikalavimus.

            Trečias būdas yra patirtis. Kiekviena mediena išdžiovinta skamba. Taip pat obliuojant galima nustatyti pagal pjuvenas bei pjovimo lengvumą.

             Tinkamai išdžiovinta mediena pasižymi kietumu, mažiau pūna, lengvai klijuojasi, mažiau deformuojasi ir lengviau apdirbama ir pasižymi ilgaamžiškumu. Visos medienos rūšys reaguoja į aplinkos santykinę drėgmę. Esant didelei aplinkos santykinei drėgmei džiovinta mediena pradeda brinkti, o perkelus  ją į sausas patalpas pradeda džiūti, tuo pačiu didėja deformacijos tikimybė. Rekomenduojama medienos drėgmė naudojant patalpose nuo 8 iki 12proc. Naudojant lauke patartina drėgmė  nuo 16-20 proc.

          Yra keletas džiovinimo būdų:

          Pirmas yra naturas medienos džiovinimas, sudedant mediena į rietuves. Rietuvės turi būti pakeltos nuo žemės  50cm.; plotis – 1,3m; aukštis  iki 3m; tarpas tarp rietuvių  50cm. Pageidautina rietuves prispausti svoriais. Taip išdžiovinta mediena nuo atmosferos poveikio gali pajuodoti, suskilinėti  nuo saulės poveikio. Lentų galus rekomenduojama nutepti ir uždengti  nuo saulės poveikio. Iš taip išdžiovintos medienos gali būti gaminamos pakalimo lentos, lauko dailylentės, lentos tvoroms, terasos lentos, gegnės, murlotai, lentos ir kita statybinė ir obliuota mediena ( kalibruota mediena ) skirta naudoti lauke.

              Kitas džiovinimo būdas yra džiovinimas medienos džiovyklose, kurios yra skirstomos :

• Konvekcinės džiovyklos
• Kondensacinės džiovyklos
• Vakuminės  džiovyklos